gardėsas

gardė̃sas sm. (2) Stč žr. gardėsis: Stirnos mėsa – gardėsas rš. Kodėl nevalgai – nori gardė̃sų? Sb. Neieškok gardė̃sų, valgyk ir mėsą Kp. Daviau putros – nevalgei, gardė̃sų neturam Krš.